taptelėti

tàptelėti, -ėja, -ėjo 1. intr., tr. žr. tapštelėti: Franko burna išsiplėtė į plačią šypseną, jis taptelėjo Vaitui per pilvą P.Cvir. Pati teta, taptelėjus atžagaria ranka mergaitę, balsą jai davė S.Čiurl. 2. intr. treptelėti: Pirmoji stirna taptelėjo koja rš. [Kasėjas,] lyg nė netaptelėjęs kojom, murktelėjo į alksnyno tankį Vaižg. Su koja tàptelėjo į [v]andinį Pp.